SDHC (Secure Digital High Capacity) yra atminties kortelės standartas, kuris buvo sukurtas kaip tobulinimas prieš tai naudoto SD (Secure Digital) standarto. SDHC kortelės pirmą kartą buvo pristatytos 2006 metais ir pranoko senesnio SD standarto apribojimus, susijusius su talpa. Šios kortelės buvo sukurtos siekiant išspęsti sparčiai didėjančius fotoaparatų ir vaizdo kamerų atminties poreikius.
Pagrindinės SDHC kortelių ypatybės:
-
Didelė talpa: SDHC kortelės dažniausiai pasižymi didesne atminties talpa nei senesnės SD kortelės. Standartas nustato, kad SDHC kortelės turi turėti talpą nuo 4 GB iki 32 GB, tačiau yra ir didesnių talpų variantų, tokie kaip 64 GB arba 128 GB.
-
Failų sistema: Dauguma SDHC kortelių naudoja FAT32 failų sistemą, kuri leidžia efektyviai tvarkyti didesnius failus ir talpos kaupinius.
-
Greitis: SDHC kortelės gali būti pagamintos su skirtingais greičiais, nurodytais kaip „Class“ arba „UHS Speed Class“. Šie skaičiai nurodo kortelės rašymo greitį. Pavyzdžiui, „Class 10“ reiškia, kad kortelė turi būti sugeganti rašyti duomenis ne lėčiau kaip 10 MB per sekundę.
-
Atitikimas SDHC standartui: Įrenginiai, kurie palaiko SDHC standartą, gali naudoti šias korteles. Dauguma šiuolaikinių fotoaparatų, vaizdo kamerų, planšetinių kompiuterių ir kitų prietaisų gali skaityti ir rašyti į SDHC korteles.
Svarbu paminėti, kad nors SDHC kortelės gali būti naudojamos įvairiuose įrenginiuose, senesni įrenginiai, kurie palaiko tik SD standartą, negalės naudotis šiomis kortelėmis. Taigi, prieš perkant kortelę, svarbu patikrinti, ar jūsų įrenginys yra suderinamas su SDHC standartu.