SISTEMINIAI FOTOAPARATAI – tai fotoaparatai be veidrodinio mechanizmo. Jie išpopuliarėjo dėl savo sąlyginai mažo dydžio ir labai geros kokybės nuotraukų. Iš esmės šiuo metu sisteminiai fotoaparatai veidrodiniams niekuo nenusileidžia. Jie taip pat turi galimybę keisti objektyvus, valdymas yra iškeltas ant korpuso, yra daugybė rankinių nustatymų, bei greitas autofokusas.
Pirmieji masinei rinkai skirtą sisteminį fotoaparatą sukūrė Olympus. Sisteminių fotoaparatų tikslas – rasti aukso vidurį tarp skaitmeninio ir veidrodinio fotoaparato.
Pagrindiniai sisteminių fotoaparatų privalumai: geresnė kokybė nei skaitmeninių fotoaparatų ir mažesnis dydis nei veidrodinių fotoaparatų. Visgi sisteminiai fotoaparatai yra arčiau veidrodinių fotoaparatų grupės, nes galima keisti objektyvus ir fotoaparatą prisitaikyti pagal savo norus.
Sisteminiai fotoaparatai iš veidrodinių fotoaparatų paveldėjo galimybę keisti objektyvus, fokusavimo bei fotografavimo spartą, gerą nuotraukų kokybę užtikrinantį didesnį sensorių. Iš kompaktinių fotoaparatų ir išmaniųjų telefonų sisteminiai fotoaparatai paveldėjo nedidelį dydį ir svorį, naudojimo paprastumą, išsamias filmavimo galimybes, įvairius integruotus fotografavimo režimus (angl. presets).
Techniškai nuo veidrodinių fotoaparatų sisteminiai skiriasi tik viena detale – jie neturi veidrodėlio, todėl šviesa pro objektyvą keliauja tiesiai ant sensoriaus, todėl ekranėlis ir vaizdo ieškiklis (jei yra) rodo tą patį vaizdą.
Dar viena inovacija, kuria pasižymi nemažai sisteminių aparatų – vaizdo stabilizavimas, kurį atlieka sensorius. Kone kiekvienas sisteminių aparatų gamintojas turi fotoaparatų, pasižyminčių šia technologija. Praktiškai tai reiškia, kad pagaliau nebereikia taupyti objektyvams su stabilizacija – bet koks ant aparato uždėtas objektyvas tampa stabilizuotu.
Praktiškai visi sisteminiai aparatai yra mažesni bei daugeliu atvejų lengvesni už analogiškus veidrodinius aparatus. Mažesni gabaritai dažnai būna viena iš priežasčių, kodėl fotografai renkasi sisteminius aparatus.